Oligopolija
Rinkos struktūra, kurioje tėra keletas tarpusavyje konkuruojančių įmonių.
Jų elgseną sąlygoja tarpusavio priklausomybė. Pavyzdžiui, viena įmonė negali keisti savo prekių kainų, neatsižvelgdama į tai, ar kitos įmonės seks jos pavyzdžiu, ar ne.
Oligopolijai būdinga:
- Daug firmų ir daug pirkėjų
- Vienarūšės arba skirtingos prekės
- Sunkus įėjimas į rinką.
Oligopolininkai vengia kainų konkurencijos, nes kainų skirtumas lengvai išlyginamas, o produkcijos skirstymą sunkiau kartoti. Jie paprastai konkuruoja vienas su kitu, taikydami įvairią produkcijos skirstymo strategiją (reklamą, pardavimo skatinimą, naujų prekių gamybą), kadangi tai padeda išsaugoti ir padidina pelną. Skirstant produkciją, galima daugiau prekių parduoti esamomis kainomis, o papildomos išlaidos gali būti "perduodamos" vartotojams. Mėginant teikti pirmenybę vienai prekės rūšiai, pasunkėja naujų firmų ėjimas į rinką.
Oligopolija yra pati aukščiausia monopolinės rinkos forma:
- Produkcijos lygis pats žemiausias, žemesnis už išlaidų mažinimą
- Neveiklias firmas susilpnina nenoras konkuruoti kainomis
- Skirtumo konkurencija padidina tiekimo išlaidas
- Numatomos kainos, didesnės už mažiausias tiekimo išlaidas
Be to, reikėtų atsižvelgti į masto poveikį pramonės šakos išlaidų bei kainų sumažinimui ir oligopolinės konkurencijos svarbą diegiant naujoves bei kuriant naujus produktus.