Verslas

Tai ūkinė veikla, kurią sudaro prekių gamyba ir komercija (pirkimas – pardavimas), jų tarpusavio sąveika.

Komercija įmonėje – ne tik reikiamų gamybinių išteklių (darbo kapitalo, žemės) pirkimas, bet ir pagamintų daiktų bei paslaugų pardavimas. Taigi komercija plačiąja prasme – ne vien prekyba vartojimo reikmenimis, bet ir prekyba gamybos įrengimais, žaliavomis bei medžiagomis, taip pat komercinė bankininkystė, darbuotojų samdymas, žemės pirkimas arba nuoma, komercinis draudimas ir kita panaši komercinė veikla.

Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių išteklių derinį bei gaminamos produkcijos kiekį ir kūrybiškai organizuoti gamybinę-komercinę veiklą ekonominės rizikos sąlygomis. Ši verslininko funkcija yra tokia svarbi ekonomikoje, kad net apibūdinama kaip santykinai savarankiškas gamybinis ištekliu ir vadinama verslu.

Taigi verslumas yra ketvirtas gamybos veiksnys, sujungiantis tris pirmuosius gamybos veiksnius: kapitalą, darbą ir gamtinius išteklius (žemę). Šios gamybos veiksnio duodamos pajamos yra verslininko pelnas.

Verslininko uždavinys – pasirinkti tokias gamybinių išteklių rinkas ir išteklių pirkimo laiką, kad produkcijos vieneto gamybos kaštai būtų mažiausi. Be gamybos kaštų, įmonės turi ir realizavimo kaštus, kuriems priskiriama:

• Išlaidos reklamai, realizavimo skyrių išlaikymo išlaidos,
• Išlaidos vitrinų, ekspozicijų, naujų prekių parodų rengimui ir kt.

Realizavimo kaštai didina tam tikro gaminio paklausą, o gamybos kaštai didina to gaminio pasiūlą. Todėl verslininkui svarbu rasti geriausią gamybos ir realizavimo kaštų derinį.

Svarbūs verslo plėtojimo rezervai yra natūrinės gamybos įtraukimas į prekinių ryšių sferą, valstybinių įmonių savarankiškumo plėtimas ir privatizacija. Šiuos rezervus geriau naudojant bus galima užsiimti ūkine veikla, grindžiama verslo principais.

Dažnai verslai žlunga dėl to, kad vadovai subjektyviai vertina riziką bei daro klaidų, pavyzdžiui, nepakankamai įvertina pradinio kapitalo reikmę, neatsižvelgia į likvidaus turto (grynųjų pinigų) stoką įsipareigojimams padengti, pasirenka neveiksmingus rinkodaros ir pardavimo veiksmus, stokoja inovacijos konkurentų atžvilgiu, valdymo klaidos, įstatymų nepaisymas ir pan.

Pagrindiniai ekonominiai verslo principai tokie:

• Pasirinkimo rinkoje laisvė ir konkurencija
• Pelno siekis
• Prekių mainų abipusė nauda
• Komercinė paslaptis
• Ekonominė rizika
• Ekonominė atsakomybė už verslo rezultatus.

Ieškant verslo plėtojimo galimybių, reikia atsižvelgti į didžiulę verslo formų įvairovę.